Vasaros pabaiga

Šiandien pagaliau pabaigiau swap'o dovaną. Nenufotografavau, skubėjau. Ir šiaip, fotografuoti nemyliu. Deja, reikia tai pripažinti.

Laikau, kad dovana nenusisekė, pripažįstu, kad neapskaičiavau laiko. Bet nebepataisyčiau, būtų tikra kankynė daryti viską iš naujo.

Manau, kad atėjo laikas judėti toliau. Užsižaidžiau truputį :D Dabar jau norisi kažko sau, dar nežinau ko, gal pirmiau pabaigti tai, kas neužbaigta. O tokių jau galiu traukti iš visų pakampių kokią savaitę

Šią savaitę išmokau ir to, kad labiausiai nervuojuos tada, kai "neturiu ką veikti" ir užsiimu ne tuo, kuo reikia. Ale turbūt ši problema pamažu išnyks suvisam - juk darbas prasideda. Ir ne tik tai, kas buvo numatyta ar planuota, bet ir naujų dalykų atsiranda. Tik pastaruoju metu jaučiuosi įdomiai - lyg ir yra tam tikras nusivylimas esama situacija, bet nesinori jos keisti, nes lygiaverčių ar geresnių alternatyvų lyg ir nėra. Bet ir nebelieka siekio ar ambicijų. Nors dėl pastarųjų nebuvimo pradedu abejoti... Laikas parodys.

Atostogų pabaiga

Oficialiai atostogos baigiasi tik rytoj, bet užtat rytoj jau reikėtų pasiruošti pirmajai darbo dienai. Kai suvoki, kad viskas, kalendorių teks pildyti, nes pamirši kur su kuo ir dėl ko susitarei, darbų sąrašas turi būti sudaromas kasdien vien todėl, kad susidėlioti prioritetus, o vėliau uždėjus varneles ir realiai matytum, kad diena neprabėgo veltui (ir gali save apsidovanoti, je je je).
Ir vis dėlto, po to, kai ryte apsiūdama nedidelį išsiuvinėtą motyvą paprasčiausia siūle užtrukau pusantros valandos, mane apėmė neviltis. Man tikrai pagailo to laiko, juolab, kad jau nuo šiandien galima sakyti, prasidėjo maratonas. Ir sugaišau daugybę laiko (5 valandas) bebandydama perinstaliuoti windowsus - niekaip nepavyko suformatuoti disko, ir turbūt nebepavyks, nes kietasis diskas iškleręs, svarbiausia tame kompiuteryje nesaugoti svarbios informacijos.
Ir žinau, koks bus mano sekantis rankdarbis. Kiek įmanoma elementaresnis.
Radau tokį čia. Jis padės man nesudarinėti kilometro ilgumo darbų sąrašų. Kiek išbandžiau, efektyviausiai veikia 3 darbų sąrašas. Tokių darbų, kuriuos padarai tuojau pat. Tada entiuziazmas išblėsta ne taip greitai.
Bėda tik viena. Mano visos atraižos kažkur pasislėpė. Tiek to, jei jau rytoj, tai rytoj...

Dovana

Nemėgstu apsiniaukusių dienų, tada beveik nieko nesimato.
O šiaip, tai norėjau pasigirti. Vakar gavau dovaną! Labai gražią, labai didelę ir žodžiais nenusakomą. Čia dėl to, kad dalyvauju žaidime, pavadinimu swap. Keičiamės rankdarbiais.

Visą išpakavimo procesą galite pažiūrėti čia. Kirba mintis nufotografuoti kiekvieną akmenuką iš tų, kurie buvo išdėlioti ant maišelio atskirai, bet kai toks oras, bijau, kad nuotraukos bus labai nevykusios. Vakar ir taip bandžiau nufotografuoti tris mano namuose esančius baigtus ir įrėmintus paveikslėlius, ir nekas gavosi. (Drebančios rankos? Reikėtų susirūpinti?)
Bandysiu kitą sykį.
Dabar ir pati vargstu su dovanėle, bijau, kad man pačiai nepavyks tokios gražios pagaminti...

Nenoriu į darbą...

Jau šiandien pažadėjau į darbą ateiti. Dar nerimtai, bet rimtasis darbas kasdien artėja vis grėsmingiau. Žiauru, tiesą sakant ir visai nenoriu. Darbai nenudirbti, nėra kaip žmonėms akyse pasirodyti (o aš vis pezu "produktyvuuumas, produktyvuumas"). Norėčiau dar atostogų, bet, jaučiu, po jų jau be skrupulų mesčiau darbą. O gyventi tai reikia. Pazirziau, einu ruoštis, fe.

O čia šiaip nuoroda, gal kas norės paukštelį pasisiūti.

Produktyvumo zona

Apie produktyvumą: Pastaruoju metu darbo efektyvumo klausimas man labai svarbus. Ne rankdarbių prasme, žinoma. Norisi judėti tolyn, kažką daryti, ir tuo pat metu netrypčioti vietoje.
Ir žinoma, vienas iš svarbiausių klausimų ir problemų - laiko valdymas.
Ir štai, aptikau vieną straipsnelį apie "getting things done" čia . Jis kalba apie "zoną".
Trumpai: kiekvienam darbui padaryti reikia 1) laiko 2) susikaupimo tam darbui - t.y. atsidūrimo "zonoje". Jei bandai darbą dirbti nebūdamas "zonoje" tai gali užtrukti dvigubai ilgiau, nei kai jauti tam įkvėpimą.
Taigi, pagrindiniai patarimai:

• Nekovoti su savimi, geriau dirbti tą darbą, kuri nori daryti tuo metu;
  
• atrasti laiką, kada lengviau atlikti tam tikrus darbus (ryte, vakare, popiet ir t.t.);
• atpažinti ir pašalinti tai, kas blaško dėmesį (pvz., televizorius);
• jei nuolat galvoje sukasi mintys, apie kitus svarbius dalykus ir darbus, užsirašyti. Peržiūrėti sąrašą ir pagalvoti apie tai baigus darbą;
• treniruoti smegenis.

Mintys įdomios :) Tačiau bandant taikyti galima užsiknisti su atidėliojimu, nes kai kuriuos dalykus niekada nebus "lengva" padaryti, gal nebent lengviau prisiversti :D
Be abejo, kad mintys būtų aiškios, reikia tinkamai ilsėtis. Aš šito meno dar neišmokau, bet teks...

Šią savaitę menkai parankdarbiavau. Ir turbūt šį mėnesį nelabai turėsiu ką beparodyti.

Mamos žirklučių draugas

Prieš keletą savaičių padovanojau mamai DMC siuvinėjimo žirklutes. Vėlgi, dirbant reikėjo užpildyti pertraukėles, tai išsitraukiau turbūt prieš metus ar pusmetį išsiuvinėtą mažulytį ornamentą, kurio schemą galite rasti čia.
Prieš keletą mėnesių įnirtingai galvojau, kaip jį apipavidalinti, kai susiūsiu į biscornu, nes paprastas susiuvimas gali atrodyti tiesiog neįdomiai :) Visgi mažutis, paprastutis, ir dar siuvinėtas ant Aidos. Prisipirkau visokių juostelių, karoliukų ir taip toliau. Šis tas užbaigiant pravertė :D

Galutinis rezultatas atrodo šitaip:Virvelė susukta "klišai", tiesą sakant. Bet man jis patinka. Ir mamai patiko. O tai - svarbiausia!

Dabar po truputį pradedu damušinėti skolas...
O ir darbas nelabai sekasi :( Na, ateis mano diena kada nors, bent tuo guodžiuosi...

CCN Sweet Treats

Prieš kiek laiko į kompiuterį įsidiegiau "Workrave" programėlę. Ji priverčia daryti pertraukas, ir per tas pertraukėles neleidžia naršyti kompiuterio. Tai buvo dilema, nes pertraukėlės pakankamai dažnos, bet tos dažnesnės pertraukėlės trunka pusę minutės, per mažai užpakaliui nuo kėdės atkelti. Todėl išsitraukiau neseniai pirktą rinkinuką. Tai tik viena nemažo paveiksliuko dalis, bet prisipažinsiu, aš jį pirkau dėl sagų. Man buvo smalsu kaip ten viskas atrodo ir "jaučiasi", kai dizaine numatomos konkrečios formos ir išvaizdos sagos.
Pabandžiau, man patiko, bet pilno rinkinio tikrai nepirksiu. Jei kam įdomu, kaip atrodo visas dizainerio sumanymas, pažvelkite čia. Kadangi didesni paveiksliukai man nepatinka, nusprendžiau apsieiti su tuo, ką jau turiu. Parinkau tamsesnę medžiagą, todėl teko keisti pačio užrašo spalvą.
Kitą savaitę nešiu rėminti. Turiu pripažinti, kad rezultatas man patinka. Bet tokio tipo paveikslais visų namų nukabinėti nenorėčiau. Neklauskite kodėl, nežinau.

Komiksai

Vienas iš mano įpročių - kasdien peržiūrėti komiksus tinklalapyje comics.com . Turiu keletą mėgstamiausių, ir šiaip, kurių siužetas man įdomus. Būna, kad keletas iš sąrašo iškrenta, sugrįžta, bet galų gale sugebėjau sumažinti iki minimumo :)
Iš paskutiniųjų peržiūrėtų labiausiai patiko šis:
Paimta iš čia: Buckets

Na ką, toliau prie darbo, gal pagaliau jį pabaigsiu...

Ai, ir dar, perskaičiau įrašą viename tinklaraštyje apie pinigų leidimą visokiems dalykėliams, kurių jau pakankamai prikaupta, tačiau vistiek neįmanoma praeiti pro šalį.
Štai tas straipsnis:
http://www.thesimpledollar.com/2008/08/05/my-material-weakness-and-my-battle-to-overcome-it/
Kalbama apie knygas. O aš turiu vis didėjantį poreikį pirkti žaliavas visokių rūšių rankdarbiams. Kuriems kaip tik nelabai turiu laiko. Bet siūlų, medžiagų, įrankių, popierių, karoliukų ir t.t. krūva vis didėja didėja, didėja. Bet negaliu sau prisižadėti - va, dabar metus nieko nepirksiu. Galvoje sukasi visokios idėjos, ir ateina krūva siuntinių (arba laukia pašte, bet beveik nekeliu kojos iš namų, dėl to prakeikto mažyčio darbelio), bet idėjas pakeičia kitos, ir lieka tik didėjanti krūvelė pradėtų ir numestų rankdarbių.
Pradėtas darbas turi vieną privalumą - jį galima pabaigti.
Turiu vieną paveiksliuką, kuriam beliko tik prisiūti sagas. Nuskenuoti negaliu - aparatūra užimta. Bet kitą savaitę nešiu jį rėminti. Pagaliau bus dar vienas baigtas darbelis...

Pradžia

Ir vėl bandau iš naujo. Tik kiekvieną sykį vis kitaip, nes kažką ne taip darau, jei nesinori tęsti, ar ne?
Norėčiau čia pasidalinti man įdomia informacija ir galbūt savo rankdarbiais (žinoma, kai jie bus).

O šiaip, gyvenimas įdomus. Bėga pro šalį deadline'ai ir kiti įdomūs dalykėliai.
Man patiko viename (jau nebeprisimenu kuriame) bloge skaityta citata:

I love deadlines. I like the whooshing sound they make as they fly by.

Douglas Adams
English humorist & science fiction novelist (1952 - 2001)

Vertimas: Dievinu terminus. Man patinka jų švilpiantis garsas, kai jie skrenda pro šalį.

Tai va. Man nuo to "whooshing" garso jau ausyse spengia, nes iš paskos kartu atskrenda plyta ir trenkiasi į galvą.