2009 m. balandžio 24 d., penktadienis

Laiškas

Išsprendžiau savo fotiko klausimą. Aplinkiniais keliais, žinoma. Laidas kažkur guli ir žvengia garsiai (girdžiu).
Bet šiandien gavau nuostabų laišką. Ir buvo du variantai: arba aš kuopiu namus, arba ieškau kitos išeities. Kadangi tinkamos nuotaikos namų kuopimui niekada nebūna, arba ji trunka ilgiausiai 15 minučių, pirkau kortelių skaitytuvą. Na, dar pasikankinau, galvojau, kad neveikia, ir sugadinau pačią kortelę su visoms fotkėm (tyliai guodžiausi, kad nieko tokio, žinoma). Palengvėjo, kai supratau, kad kišant kištuką į aparatūrą reikia panaudoti šiek tiek jėgos. Uf. Blondinė.

Tai va, gavau nuostabų laišką, ir pati jaučiuosi nuostabi, kad jį gavau!






Jei gausiu leidimą, užrašysiu nuostabų eilėraštį, kuris ten buvo parašytas.

Kartais jaučiuosi taip, kad daug prarandu, neskaitydama poezijos. Bet tuo pat metu pripažįstu, kad tai baisiai nuobodu, nes tai ne meilės romanas. Ir negali praleisti kokių poros puslapių su gamtos aprašymais. Mokslinės literatūros neskaitau, nebent kas priverčia.

2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Ha ha ha

Žodžiu, viskas labai juokinga.
Ką norėčiau išmokti - tai būti pedantiška, kaip visos rimtos kūrėjos, randarbistės, kurios daug padaro. Nes pas jas viskas savo vietose. Kai pasižiūriu į savo lobyną - atrodo, vis kažko trūksta. Kai pradedu traukti - pasidaro baisu. Tvarkymasis baigiamas. Kai reikia ką nors surasti - nieko neturiu. Kai ką nors sumeistrauti - namuose sprogsta atominė bomba.
O juokingiausia tai, kad vos nusipirkusi fotoaparatą, sugebėjau pradanginti laidą. Taigi, net jei pagaučiau kokių gražių kadrų, neturiu galimybės įkelti. Tai nieko baisaus, nes vistiek neturiu ką įkelti, bet pabambėti galima, ar ne?
Aišku, visi organizuotų žmonių patarimai prasideda nuo paprastų dalykų: mesti lauk šiukšles :D dėti viską iš karto į vietą. O kur rasti tą vietą? Sunku būti šopoholikei. Nebent gyveni sandėlyje. Bet ir ten reikia palaikyti tvarką. Padėtis be išeities.
Bet aš vistiek rasiu tą laidą!

2009 m. kovo 11 d., trečiadienis

Dovana sesei

Taigi, vėl nusipirkau žurnalą. Šį kartą "Juodasis siuvinėjimas". Kadangi šią techniką tiesiog dievinu, o ir atsižvelgiant į priesaiką perkant rankdarbių žurnalą ką nors pagaminti pagal jo instrukcijas, būtinai turėjau išsiuvinėti Retro damą.
Liko karoliukai, bet kol kas apie juos reikia gerai pagalvot.


Ir siuvinėjamas biscornas dovanų vienam labai geram žmogui.

2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

2009 m. vasario 1 d., sekmadienis

"Sietka"


Prieš porą savaičių, nepaisydama pinigų trūkumo, nusipirkau rankdarbių žurnalą "Lena". Pradėjo graužti sąžinė, kad šitaip išlaidauju ir nusprendžiau - tam, kad atsipirktų, reikia kažką pagaminti pagal jo instrukcijas. Keista, bet pradėjau ir pabaigiau. Nuo originalo stipriai skiriasi, bet pakankamai patogi - tik reikia sugalvoti, ką daryti su pamušalu ar įdėklu, bet iki vasaros dar daug laiko.
Turėjo gautis tokia:
Nėriau pagal nurodymus, bet siūlai kažkaip išsikreivino, ir galvosi pusantro karto platesnė, nei nurodyta originale.
Dabar belieka tik sukišti siūlus, ir laukti vasaros. Gal jos belaukiant ką nors patobulinsiu

2009 m. sausio 13 d., antradienis

Nuoroda. Šiaip

Benaršydama internete radau ir susižavėjau. Pasidedu.
http://www.scoutiegirl.com/2008/06/index.html

2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Bloesem

Mano blogų "skaitytojas" kartais išeina iš proto. Ir į atnaujinimą sumeta ne paskutinius neskaitytus, o tiek, kiek jis gali aprėpti vienu kąsniu. Ir tada rodo: 6000 blogų pranešimų, kuriuos reikia perskaityti. Kai kurių blogų neskaitau, nes būna, kad sumeta po 100 pranešimų kasdien, man jie neaktualūs, bet pamesti nuorodos nenoriu - o gal pravers?. Bet būna ir su visokiais grožiais akių pamaloninimui, tuos su malonumu peržiūriu (bet neskaitau). Taigi, šiandien akiratyje - Bloesem . Pagalvojau, kad laikas pradėti svajoti apie gražius daiktus. O gal ir pabandyti juos gaminti kitais metais, o gal ir ne... O gal tiesiog gražiai pasidėti ir apžiūrinėti sąlančia širdimi.