Eilėraštis laiške

Spėkit, ko nerandu šį kartą? Fotoaparato pakrovėjo. Rado kada pasislėpti.
Aha, o štai anksčiau minėtas eilėraštis:
Palaistyki medžius, kai degs iš karščio
Ir jūrą atpažink vandens laše.
Tik liūdesio nereikia šaukti garsiai,
Nereikia saulės žadinti nakčia.
Mokėki tu užgimt kas dieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kuts...
Tegu pro šalį dienos nepradunda
Ir jos ilgesnės būna už metus!

Įsivaizduojat, kiek per tokią dieną galima būtų išsiuvinėti?
Džoukas, aišku.

Laiškas

Išsprendžiau savo fotiko klausimą. Aplinkiniais keliais, žinoma. Laidas kažkur guli ir žvengia garsiai (girdžiu).
Bet šiandien gavau nuostabų laišką. Ir buvo du variantai: arba aš kuopiu namus, arba ieškau kitos išeities. Kadangi tinkamos nuotaikos namų kuopimui niekada nebūna, arba ji trunka ilgiausiai 15 minučių, pirkau kortelių skaitytuvą. Na, dar pasikankinau, galvojau, kad neveikia, ir sugadinau pačią kortelę su visoms fotkėm (tyliai guodžiausi, kad nieko tokio, žinoma). Palengvėjo, kai supratau, kad kišant kištuką į aparatūrą reikia panaudoti šiek tiek jėgos. Uf. Blondinė.

Tai va, gavau nuostabų laišką, ir pati jaučiuosi nuostabi, kad jį gavau!






Jei gausiu leidimą, užrašysiu nuostabų eilėraštį, kuris ten buvo parašytas.

Kartais jaučiuosi taip, kad daug prarandu, neskaitydama poezijos. Bet tuo pat metu pripažįstu, kad tai baisiai nuobodu, nes tai ne meilės romanas. Ir negali praleisti kokių poros puslapių su gamtos aprašymais. Mokslinės literatūros neskaitau, nebent kas priverčia.

Ha ha ha

Žodžiu, viskas labai juokinga.
Ką norėčiau išmokti - tai būti pedantiška, kaip visos rimtos kūrėjos, randarbistės, kurios daug padaro. Nes pas jas viskas savo vietose. Kai pasižiūriu į savo lobyną - atrodo, vis kažko trūksta. Kai pradedu traukti - pasidaro baisu. Tvarkymasis baigiamas. Kai reikia ką nors surasti - nieko neturiu. Kai ką nors sumeistrauti - namuose sprogsta atominė bomba.
O juokingiausia tai, kad vos nusipirkusi fotoaparatą, sugebėjau pradanginti laidą. Taigi, net jei pagaučiau kokių gražių kadrų, neturiu galimybės įkelti. Tai nieko baisaus, nes vistiek neturiu ką įkelti, bet pabambėti galima, ar ne?
Aišku, visi organizuotų žmonių patarimai prasideda nuo paprastų dalykų: mesti lauk šiukšles :D dėti viską iš karto į vietą. O kur rasti tą vietą? Sunku būti šopoholikei. Nebent gyveni sandėlyje. Bet ir ten reikia palaikyti tvarką. Padėtis be išeities.
Bet aš vistiek rasiu tą laidą!

Dovana sesei

Taigi, vėl nusipirkau žurnalą. Šį kartą "Juodasis siuvinėjimas". Kadangi šią techniką tiesiog dievinu, o ir atsižvelgiant į priesaiką perkant rankdarbių žurnalą ką nors pagaminti pagal jo instrukcijas, būtinai turėjau išsiuvinėti Retro damą.
Liko karoliukai, bet kol kas apie juos reikia gerai pagalvot.


Ir siuvinėjamas biscornas dovanų vienam labai geram žmogui.

Psychadelic whiteboard Art

Via Clevelandgirlie

"Sietka"

Prieš porą savaičių, nepaisydama pinigų trūkumo, nusipirkau rankdarbių žurnalą "Lena". Pradėjo graužti sąžinė, kad šitaip išlaidauju ir nusprendžiau - tam, kad atsipirktų, reikia kažką pagaminti pagal jo instrukcijas. Keista, bet pradėjau ir pabaigiau. Nuo originalo stipriai skiriasi, bet pakankamai patogi - tik reikia sugalvoti, ką daryti su pamušalu ar įdėklu, bet iki vasaros dar daug laiko.
Turėjo gautis tokia:
Nėriau pagal nurodymus, bet siūlai kažkaip išsikreivino, ir galvosi pusantro karto platesnė, nei nurodyta originale.
Dabar belieka tik sukišti siūlus, ir laukti vasaros. Gal jos belaukiant ką nors patobulinsiu

Nuoroda. Šiaip

Benaršydama internete radau ir susižavėjau. Pasidedu.
http://www.scoutiegirl.com/2008/06/index.html