Dabar beliko susirasti susiuvimui tinkamos spalvos siūlus. Jau du atmečiau :D
2009 m. gegužės 23 d., šeštadienis
Nesusiūtas biscornu2
Ką gi, pagrindinis darbas baigtas. Buvo nemažai abejonių dėl antrosios pusės, nes pabaigusi vieną pusę pamačiau, kad likusio siūlų kiekio neužteks, jei norėčiau tokios pačios antrosios pusės. Teko improvizuoti. Iš pradžių bandžiau atitaikyti vienspalvius DMC siūlus, bet pirmą kartą nepavykus nusprendžiau, kad bandyti-ardyti-ir vėl bandyti procedūra mano nervams netinkama. Teko pakoreguoti raštelį.
Dabar beliko susirasti susiuvimui tinkamos spalvos siūlus. Jau du atmečiau :D
Dabar beliko susirasti susiuvimui tinkamos spalvos siūlus. Jau du atmečiau :D
2009 m. gegužės 19 d., antradienis
Siuvinėjimo siūlų balandžio mėn. prenumerata
2009 m. gegužės 17 d., sekmadienis
Apmaudas
Norisi pabumbėti... Privėliau visur klaidų - visuose dabar dirbamuose darbuose, reikia taip nemenkai ardyti. Norisi griūti ir rėkti, ir spardytis kojomis, bet bijau, kad įlūšiu pas kaimynus. O jie ir šiaip nemieli, tai turbūt apsieisiu be širdį veriančio reginio...
Turbūt padėsiu į šoną, kad nereikėtų griūti - gal mėnesiui, gal porai metų, kas žino. Damačkos baigti negaliu, nes, prašom tik nesijuokti, nerandu kur pasidėjau karoliukus. Miela.
Na, yra dar šeši variantai ką būtų galima varyti link pabaigos... Bet bijau, kad galiu vėl susidurti su poreikiu ardyti. O gal ir nieko, privarai visur klaidų, atidedi "taisymui" ir pradedi krūvą naujų darbų... Kol vėl nepriveli klaidų. Ha.
Turbūt padėsiu į šoną, kad nereikėtų griūti - gal mėnesiui, gal porai metų, kas žino. Damačkos baigti negaliu, nes, prašom tik nesijuokti, nerandu kur pasidėjau karoliukus. Miela.
Na, yra dar šeši variantai ką būtų galima varyti link pabaigos... Bet bijau, kad galiu vėl susidurti su poreikiu ardyti. O gal ir nieko, privarai visur klaidų, atidedi "taisymui" ir pradedi krūvą naujų darbų... Kol vėl nepriveli klaidų. Ha.
2009 m. gegužės 8 d., penktadienis
Biscornu1
Rodausi: galutinai pabaigiau anksčiau rodytą biscornu. Manau, kad išėjo visai neblogai.




Pabaigusi pagalvojau, kad reikėtų paklibinti seniai klibintus projektus, bet juos klibinant šovė mintis panaudoti viršutinį kampinį raštelį naujam biscornu.
Mano nusivylimui, jis labai panašus į ankstesnįjį. Nieko, pasistengsiu, kad kito spalvos būtų jau nebepanašios.
Pabaigusi pagalvojau, kad reikėtų paklibinti seniai klibintus projektus, bet juos klibinant šovė mintis panaudoti viršutinį kampinį raštelį naujam biscornu.
2009 m. balandžio 29 d., trečiadienis
Eilėraštis laiške
Spėkit, ko nerandu šį kartą? Fotoaparato pakrovėjo. Rado kada pasislėpti.
Aha, o štai anksčiau minėtas eilėraštis:
Palaistyki medžius, kai degs iš karščio
Ir jūrą atpažink vandens laše.
Tik liūdesio nereikia šaukti garsiai,
Nereikia saulės žadinti nakčia.
Mokėki tu užgimt kas dieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kuts...
Tegu pro šalį dienos nepradunda
Ir jos ilgesnės būna už metus!
Įsivaizduojat, kiek per tokią dieną galima būtų išsiuvinėti?
Džoukas, aišku.
Aha, o štai anksčiau minėtas eilėraštis:
Palaistyki medžius, kai degs iš karščio
Ir jūrą atpažink vandens laše.
Tik liūdesio nereikia šaukti garsiai,
Nereikia saulės žadinti nakčia.
Mokėki tu užgimt kas dieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kuts...
Tegu pro šalį dienos nepradunda
Ir jos ilgesnės būna už metus!
Įsivaizduojat, kiek per tokią dieną galima būtų išsiuvinėti?
Džoukas, aišku.
2009 m. balandžio 24 d., penktadienis
Laiškas
Išsprendžiau savo fotiko klausimą. Aplinkiniais keliais, žinoma. Laidas kažkur guli ir žvengia garsiai (girdžiu).
Bet šiandien gavau nuostabų laišką. Ir buvo du variantai: arba aš kuopiu namus, arba ieškau kitos išeities. Kadangi tinkamos nuotaikos namų kuopimui niekada nebūna, arba ji trunka ilgiausiai 15 minučių, pirkau kortelių skaitytuvą. Na, dar pasikankinau, galvojau, kad neveikia, ir sugadinau pačią kortelę su visoms fotkėm (tyliai guodžiausi, kad nieko tokio, žinoma). Palengvėjo, kai supratau, kad kišant kištuką į aparatūrą reikia panaudoti šiek tiek jėgos. Uf. Blondinė.
Tai va, gavau nuostabų laišką, ir pati jaučiuosi nuostabi, kad jį gavau!




Jei gausiu leidimą, užrašysiu nuostabų eilėraštį, kuris ten buvo parašytas.
Kartais jaučiuosi taip, kad daug prarandu, neskaitydama poezijos. Bet tuo pat metu pripažįstu, kad tai baisiai nuobodu, nes tai ne meilės romanas. Ir negali praleisti kokių poros puslapių su gamtos aprašymais. Mokslinės literatūros neskaitau, nebent kas priverčia.
Bet šiandien gavau nuostabų laišką. Ir buvo du variantai: arba aš kuopiu namus, arba ieškau kitos išeities. Kadangi tinkamos nuotaikos namų kuopimui niekada nebūna, arba ji trunka ilgiausiai 15 minučių, pirkau kortelių skaitytuvą. Na, dar pasikankinau, galvojau, kad neveikia, ir sugadinau pačią kortelę su visoms fotkėm (tyliai guodžiausi, kad nieko tokio, žinoma). Palengvėjo, kai supratau, kad kišant kištuką į aparatūrą reikia panaudoti šiek tiek jėgos. Uf. Blondinė.
Tai va, gavau nuostabų laišką, ir pati jaučiuosi nuostabi, kad jį gavau!
Jei gausiu leidimą, užrašysiu nuostabų eilėraštį, kuris ten buvo parašytas.
Kartais jaučiuosi taip, kad daug prarandu, neskaitydama poezijos. Bet tuo pat metu pripažįstu, kad tai baisiai nuobodu, nes tai ne meilės romanas. Ir negali praleisti kokių poros puslapių su gamtos aprašymais. Mokslinės literatūros neskaitau, nebent kas priverčia.
2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis
Ha ha ha
Žodžiu, viskas labai juokinga.
Ką norėčiau išmokti - tai būti pedantiška, kaip visos rimtos kūrėjos, randarbistės, kurios daug padaro. Nes pas jas viskas savo vietose. Kai pasižiūriu į savo lobyną - atrodo, vis kažko trūksta. Kai pradedu traukti - pasidaro baisu. Tvarkymasis baigiamas. Kai reikia ką nors surasti - nieko neturiu. Kai ką nors sumeistrauti - namuose sprogsta atominė bomba.
O juokingiausia tai, kad vos nusipirkusi fotoaparatą, sugebėjau pradanginti laidą. Taigi, net jei pagaučiau kokių gražių kadrų, neturiu galimybės įkelti. Tai nieko baisaus, nes vistiek neturiu ką įkelti, bet pabambėti galima, ar ne?
Aišku, visi organizuotų žmonių patarimai prasideda nuo paprastų dalykų: mesti lauk šiukšles :D dėti viską iš karto į vietą. O kur rasti tą vietą? Sunku būti šopoholikei. Nebent gyveni sandėlyje. Bet ir ten reikia palaikyti tvarką. Padėtis be išeities.
Bet aš vistiek rasiu tą laidą!
Ką norėčiau išmokti - tai būti pedantiška, kaip visos rimtos kūrėjos, randarbistės, kurios daug padaro. Nes pas jas viskas savo vietose. Kai pasižiūriu į savo lobyną - atrodo, vis kažko trūksta. Kai pradedu traukti - pasidaro baisu. Tvarkymasis baigiamas. Kai reikia ką nors surasti - nieko neturiu. Kai ką nors sumeistrauti - namuose sprogsta atominė bomba.
O juokingiausia tai, kad vos nusipirkusi fotoaparatą, sugebėjau pradanginti laidą. Taigi, net jei pagaučiau kokių gražių kadrų, neturiu galimybės įkelti. Tai nieko baisaus, nes vistiek neturiu ką įkelti, bet pabambėti galima, ar ne?
Aišku, visi organizuotų žmonių patarimai prasideda nuo paprastų dalykų: mesti lauk šiukšles :D dėti viską iš karto į vietą. O kur rasti tą vietą? Sunku būti šopoholikei. Nebent gyveni sandėlyje. Bet ir ten reikia palaikyti tvarką. Padėtis be išeities.
Bet aš vistiek rasiu tą laidą!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)