Gyvenimas eina geryn... Rankdarbiai juda sunkiai - vis kažką mezgalioju, parodyti negaliu - fotoaparatas nusprendė, kad jis kraustytis kartu su manimi nenori. Galiu tik informuoti, kad nedovanotinai nesugebu užbaigti dovanos. Nėra jėgų.
Dabartiniai namai, po truputį tampa Namais. Galbūt ne taip greitai kaip jiems norėtųsi, bet skaičiuoju dienas iki tų trumpų rudens atostogų (ir tikiuosi). Lygiai kaip skaičiuoju stoteles, likusias važiuoti iki namų po darbo. Tai nauja.
Chaotiškumas vis dar valdo. Bandau jį pažaboti, ale turbūt pirmiau reikėtų tiesiog išsimiegoti. Galiu sau tai leisti penktadieniais. Šeštadieniais ir sekmadieniais, kad ir kaip bebūtų keista, - ne. Turbūt ir todėl, kad iš kažkur išdygęs įsitikinimas (jausmas), kad miegas - tai laiko gaišimas, neduoda ramybės.
Noriu atostogų...
