Dovana vestuvėms3

Tai bus trečioji dovana kažkieno vestuvių proga. Pirmoji  buvo įrėminta (pritvirtinta prikabinimo viela) ne tuo galu (uždėjo išilgai rėmo): turėjo gautis stovinti besibučiuojant porelė, gavosi gulinti :) Kaip ne kaip po vestuvių ceremonijos seka medaus mėnuo, vadinasi viskas taip ir turėjo būti.

Antroji jau rodyta. Turėčiau ketvirtąją dovaną (vestuvių metinių proga, nes vestuvėms nesugalvojau) siuvinėti tokią pačią, ale nerandu schemos...

O vat trečiosios dovanos siuvinėjimui pasiruošus...

Vasara prasideda?

Šie metai -- beprotiškas murkdymasis. Negaliu pasakyti, kad lėkimas, nes lekiant vistiek ausyse švilpia. Ne -- tai murkdymasis, kai junti, kad voliojies [dideliu greičiu] vietoj, o besimurkdydamas dar ir grimzti gilyn.
Pasiilgau rankdarbių. Pasiilgau buvimo tik su savimi ir su virbalais/vąšeliu/adata. Norėčiau įgyti drąsos ir pagaliau pradėti daryti savo vizijas, drąsias kitų darbų kopijas, o ne pagal schemą. Sau. Sau. Sau.

Nors jau pažadėjau... Dvejos vestuvės, du paveikslai. Vienas noras elementarus - paveikslas turi būti toks pat, kaip buvo padovanotas prieš tai, tik plaukų spalva turėtų atitikti jaunųjų plaukų spalvą. Kito dar nežinau, bet siūliau rinktis Clayton'ą. Man jis patinka.

Pažadėta skara. Blaškausi dėl siūlų.

Pradėjau megzti draugei tuniką/suknelę. Pusė yra?

Pradėjau megzti megztinį sau. Keikiu pasirinktų virbalų plonumą. Bet daugiau nei pusė yra...

Pradėjau skarą mamai. Pavargau. Padėjau.

Pradėjau megzti "bile ką" iš margų vilnonių siūlų. Viliuosi, kad vasaros karštis nesutrukdys man jo megzti. Tai bus dar vienas "naminis" megztinis, į kurį norėsis sulįsti grįžus iš darbo. Kai esi pavargusi, nuliūdusi, sušalusi ir nelaiminga. Tada nusiprausi, apsitūloji vilnone šiluma ir sulendi į knygą iki pirštų galiukų arba mezgi, arba siuvinėji, arba darai dar ką nors klaikiai gražaus.

Vienos vestuvės jau įvyko. Norėjau joms nusinerti bolero, bet turimos viskozės atspalvis netiko prie suknelės. Iš tų siūlų bus suknelė. Kol kas nunėriau (beveik) tik vieną servetėlę (man ji baisiai graži). Dar vienas planas.

Ir noriu siuvinėti. Noriu vėl pradėti siuvinėti savo beprotišką užmojį, klaikiai didelį paveikslą. kurio dešimtadalį jau turiu. Nors porą puslapių šią vasarą (iš 36)? Plyz? Gal polėkis ištrauks iš tos smirdančios beviltiškos pelkės?