Kas mane pažįsta, žino, kad amžinai kamuojuosi su antsvoriu. T.y. garsiai pergyvenu, kai turiu ūpo, bandau atsikratyti kilogramais, bet netvarkingas ir nejudrus gyvenimo būdas daro savo. Kam tokia įžanga?
Pernai vasarą man pavyko nusimesti daugiau nei porą kg. Iš to džiaugsmo pradėjau megzti mažos "išmieros" megztinį. Tokios mažos, kad net mano XS dydį nešiojančiai draugei prisimatavus tą vieną numegztą dalį, jis buvo per mažas. O mezgiau tai su 2 Nr. virbalais!
Na, tai ką, reikia prieš išardant parodyti savo "šedefrą".
Ir pernykštis siuvinėjimas pajudėjo. Turiu vilties, kad rugpjūtį dovaną galėsiu įteikti...
Vieną gražų vakarą vonioje išgirdau "pliumpt". Kai susidomėjusi nužvelgiau garso šaltinį, paaiškėjo, kad tai mano išmanusis mobilusis telefonas pateko į avariją. Draugai pasiūlė džiovinti jį ne kur kitur, o ryžiuose. Po dviejų savaičių išmanusis veikia, ekranas kaip ir toks pat kaip ir anksčiau, neveikia tik vienas mygtukas (iš trijų).
Kitą dieną, prieš labai skubų naktinį darbą, pastebėjau, kad kažkodėl neveikia mano internetas... Pasirodo, kad nulūžo modemo USB jungtis. Nunešus taisyti, paaiškėjo, kad detalių nėra. Kada bus, nepaklausiau, bet... gyvenu dabar namuose be interneto. Tiksliau, tik su labai nepatogiu mobiliuoju internetu tik išmaniajame telefone. 1000 langų neatsidarysi, iš visų jėgų nepanaršysi...
O jei taip visą likusią vasarą? Tiesą sakant, man, internet junkie, patinka ši mintis...
kartais dažnai stebiuosi, kas skaito šitą blogą :D Jame be atsiprašinėjimų ir blevyzgų daugiau nieko nėra. Na, vienas kitas vaizdelis. Kiek per kelis metus jų įkėliau, galima ant rankos pirštų suskaičiuoti...
Bet taip, viena leidimosi žemyn fazė lyg ir baigiasi. Sakau, lyg, nes niekada negali žinoti.
Bet vėl prasideda spalvų haliucinacijos ir niežti rankos :) Gal, gal šią vasarą pavyks atsiriboti nuo visko, ir atsiplėšti nuo žemės...
Ne, kalba eina ne apie rankdarbius. Gavau pirmą neigiamą atsakymą į paraišką dėl darbo. T.y. noriu keisti dabartinį. Jei jau laikinai, tai tikrai ne savaitei ir ne mėnesiui.
Matau, kad laukia ilgas kelias. Tikiuosi, kad sėkmė nusišypsos ir dar ne vienoje kelio vietoje :)
Live from day to the next day
Try to satisfy the cravings before they
Consume you
Colours are brighter
The world can excite you
When you're under its spell
You can tell
All too well
That without it life would be hell
And time is passing you by
It marks no moment of your life
When you submit yourself to be numb,
The fear disappears,
And everything seems clear
When the emptiness is upon you
It fills you up like a balloon
And you float
High up over the real world,
And think of when
You were a little girl again
Where would you go, baby?
What could you do?
Didn't you hear, baby?
Nothing is sure but uncertainty
You can feel the hunger inside you
But the longing will no longer guide you onwards,
Sinking into the floorboards
Where the rats eat at your will
And do it until,
Your belly aches
And your soul will not be still
Wrench yourself from your demons
For far too long you've believed them
When they told you you were weak
Take a step in the tunnel
With the light 'round the bend
In the end
You can start to make amends
Who knows where you'll go, baby
So much you could do!
Haven't you heard, baby?
All will be well
If you want it to
Leninas žmonai sako, kad eina pas meilužę, meilužei sako, kad eina pas žmoną, o pats - tiesiai į biblioteką.
Pas mane panaši situacija, tik ji labiau gal liečia mano veiklą. Be chaoso negaliu, bet nesu jo prisijaukinusi. Chaoso nepaanalizuosi, ir jo neaprėpsi, bet tikslas ne toks. Svarbiausiai yra jame nesistengti palaikyti tvarkos, t.y. nesipriešinti jo prigimčiai. Norėčiau atrasti dėsningumus. Kad galėčiau eiti chaosu, bet nedideliu, t.y. tokiu, kuris manęs neprarytų...
Nuo Lenino peršokau prie kažkokių abstrakčių paistalų. Kuo ne chaosas? Bet paaiškinsiu pastaruoju metu pamėgtaisiais punktais:
- prisiimu daug įvairių veiklų;
- kai reikia dirbti, niekaip negaliu apsispręsti kurios imtis, ir tuo pat metu nuogastauju, kad pasinersiu iki ausų tiek, kad pamiršiu laiką (ir tada tų kitų veiklų nespėsiu).
Taigi, tegyvuoja chaosas! Neriam! Tik į sūkurį reikia paleisti kuo mažiau daiktų, kad besisukdami jie manęs neužmuštų. Reikia ir kokį pakenčiamą laikrodį nusipirkti, nes namuose esantis sekundes suka dvigubai greičiau, o iš paskos ir kitos rodyklės bėga.
Nuo dabar netgi savo blogą padarysiu nedideliu chaosu. Bet pas mane viskas jau pateisinta iš anksto. I'm a little bit crazy...
Na, nesugebėjau pasveikinti savo skaitytojų (jei tokių yra) nei su Kalėdomis, nei su Naujais metais. Ir per tuos kelis mėnesius ir jokio rankdarbio į nagus nepaėmiau.
Dėl tinklaraščio buvo visokių planų, ale džiaugiuosi, kad apie juos neprasitariau, nes jie įgyvendinti bus, tik kada - nežinia. Turiu viziją ir misiją :D Sau, žinoma.
Kol kas mano daromi ar atidėliojami rankdarbiai atspindi tai, ką įsivaizduoju ir galvoju, o ne tai , kas yra aplink. Ir ko siekiu.
Taigi vienas iš mano pasižadėjimų sau šiais metais, yra toks, kad rankdarbiai taps tikru mano poilsiu (na, tai tiesiog pasižadėjimas prisiversti ilsėtis sąmoningai). Kitas, kad rankdarbiai taps mano realybės dalimi. Tokios, kokios norėčiau pati sau aplink save.
Na, ir eilinį kartą pasižadu sau daugiau dirbti. Kad darbas būtų maksimaliai produktyvus, ir kūrybinės energijos likučius dar galėčiau sukišti į rankdarbius.
