Su šv. Kalėdom!

Gruodis

Šiuo metu darbe - pats įkarštis... Nepaisant to, po truputį knebinėju savo gražųjį šaliką ir pradėjau megztinį. Du trečdaliai nugaros jau numegzti, bet šiek tiek bijausi neapsiskaičiavusi jį megzti toliau. Tai padėjau į šoną. Tikiuosi, kad neilgam.... Gal tarpšventiniu laikotarpiu kibsiu į jį ir sugebėsiu pabaigti? Būtų labai smagu.

Paskutinis lapkričio sekmadienis

Na, kaip manote, numezgiau šliures? Žinoma, kad taip, kitaip tylėčiau dar bent savaitę.

Kaip visada, nuotraukos labai blogos, bet šliurės neypatingos, didelio noro jų "grožio" akcentuoti nėra. Be to, jos tokios pačios kaip anksčiau pateiktoje nuorodoje, kur nuotraukos aiškios, ryškios ir žyyyyymiai gražesnės. Jei jau neperspjausiu, tai kam stengtis, ne? :D Siūlai sintetiniai, nors kažkiek vilnos yra, tai šilumą turi suteikti ne šliurės, o šiltos vilnonės kojinės, kurių kada nors teks imtis.

Blogų neskaičiau, neturiu kuo pasidalinti... Bet pradėjau megzti šaliką, o užklupę šalti orai (nekenčiu, kai taip staigiai pasikeičia temperatūra per 10 laipsnių!) reikalauja ir kepurės. Šaliką megzti man labai patinka - paprastas mezgimas ir nerealus (mano akimis žiūrint, žinoma) rezultatas.... Taigi, laukite tęsinio ;)

Ne ketvirtadienis, bet vis dar lapkritis

Kažkodėl laiką skaičiuoju savaitėmis. Ir kažkodėl vis rusena slapta viltis, kad va, kitą savaitę tikrai pailsėsiu. Viskas bus gerai, galėsiu tinginiauti, galėsiu rankdarbiauti, daryti viską ko širdis užsiges, o kita savaitė vistiek būna tokia pati kaip ši.

Bet, vis pakrapštau savo bloglines. Ir bekrapštydama užmačiau didelę beždžionę, padarytą iš nertų (?) pliažinių šlepečių :D Mano neracionalusis "aš" užsimanė nertų sandalų (flip-flopų). Mano racionalusis "aš" pakilo į kovą ir abu priėjo kompromisą, kad jei jau megzti, tai ne flip-flopus (žiemai!), o paprastas šliures. Paknisusi Ravelry radau šią nuorodą. Jei per šią savaitę nepabaigsiu, vadinasi, turėsiu dar vieną daiktą ardymui. T.y. trečią. O jei pavyks, gal pagaliau imsiuosi megzti kojines... O gal ir ne.

Norėčiau pasidalinti žiniomis apie šiuolaikines tekstilės galimybes. Apie "protingas" medžiagas turbūt jau esate girdėję, ar ne? Gal girdėjote ir tokias, kurios blokuoja telefonui siunčiamus signalus? Ir voila, štai ir išradimas "dėl tavęs išjungiau telefoną" Galima ir ašarą nubraukti pasimatymo metu. Koks pasiaukojimas būtų!

Vis dar lapkritis

Ką gi, turiu pripažinti, kad kaip ir niekas nesikeičia :) Gal tik galiu pasiguosti, kad blogų skaitymui naudodavau bloglines.com, o jie vis gasdino, kad keičia sistemą, ir ieškokitės, žmonės, ko nors naujo. Paskui išjungimą atidėliodavo kas mėnesį, o aš vis užsukdavau pasitikrinti, ar jau atjungė. Įdomesnes nuorodas pasisaugodavau, kad dar paskui rasčiau.

Tai štai keliomis ir su jumis dalinuosi:

Sutrauktas šalikas

Įdomus sijonas

Pirmasis lapkričio ketvirtadienis

Ką nuveikiau per šitas dvi savaites? Prikimšau ir užsiuvau pagalvę. Nefotografuosiu, nes tamsu ir baisu.

Bet šiaip gal reikėtų rašyti ne tik rankdarbius, kaip kitaip pasigirsiu, kad labai labai labai daug dirbu? :D

Antrasis spalio ketvirtadienis

Neturiu ką parašyti. Kankina nemiga ir šlykštus tvarkaraštis, neskaitau, nerankdarbiauju, neturiu ką pasakyti.

Rugsėjis

Ką gi, atšalo orai, pagaliau galėjau nutrenkti savo nudrengtą vasarinę striukę į kampą (na, ne visai į kampą, po to tektų atsiprašinėti, bet kai nusipirksiu naują ir padorią, trenksiu į šiukšlyną...) Ir išsitraukiau paltuką. Prie paltuko skarą. Ir sąžinė graužia, kad ji vis dar neištampyta. Nėra smeigtukų. Bet... gal jų ir nereikia?

Vienoje nuorodoje apie galutinį skarų/šalikų ištempimą rašoma, kad tempti galima naudojant 1) smeigtukus; 2) vielas; 3) stiprų medvilninį siūlą. Pastarasis variantas mano atveju realiausias - nežinau, iš kur reikėtų ištraukti tas tiesias vielas...

Tik nežinau kada tai darysiu. Bet norisi gražaus daikto. O jei labai nori - tai reikia.

O nuoroda - čia.

Ketvirtasis rugsėjo ketvirtadienis

Šią savaitę mane aplankė Nušvitimas. Eilinį kartą gromulavau, kam man reikia šito blogo apie rankdarbius, kai mano gyvenime tų rankdarbių tiek nedaug paliko... Ir suvokiau, kad esu rankdarbių sirgalė!

Na, kaip analogija krepšinio sirgaliui. Kada jis paskutinį kartą rankose laikė kamuolį, niekas (o juo labiau jis pats) tiksliai nepamena. Na, dažniausiai. Sąžiningai (arba nelabai) peržiūri visus krepšinio įvykius, pakomentuoja, džiaugiasi (arba liūdi). Žiūrėdamas svarbias rungtynės per televizorių nenusėdi vietoje, negaili kritikos ir garsiai rėkdamas žeria pamokymus žaidėjams ir treneriams.

Aš taip pat mėgstu garsiai pamokyti ir pakritikuoti. Ypač apie rankdarbius. Dažniausiai sėdėdama prie ekrano. Turbūt tai į gerą, ne (kad prie ekrano ir žodžiu)?

O dabar apie pamokymus, oi, patarimus.

Knitting daily radau patarimą, kaip nustatyti, ar siūlai panašaus storumo, t.y. ar siūlus galima naudoti kartu mezgant įvairiaspalvius mezginius. Paprasta: sulankstai languoto popieriaus lapą, kruopščiai užvynioji siūlą (kad siūlas eitų greta siūlo) ir suskaičiuoji vijas. Jei vijų skaičius tam pačiam langeliui skaičiui vienodas - storis panašus. Įdedu ir iliustraciją iš ten pat.

Nuo patarimų apie margą megztinį iš akrilaninių ir vilnonių siūlų (bendrai naudojamų tam pačiam megztiniui) susilaikau. Man tai atrodo nekoks pasirinkimas, bet pagrindimo ieškoti tingiu :D

Trečiasis Rugsėjo ketvirtadienis

Vėl reikia kažkaip suktis iš padėties. Tai nufotografavau pagalves, kurias "pagaminau" pavasarį. Apie jas rašiau čia. Na, prisipirkau užvalkaliukų gobeleninių audinių parduotuvėje po 1-4 Lt, prikimšau ir užsiuvau. Dalis jau išdalinta, likusios atrodytų maždaug taip:

Antrasis rugsėjo ketvirtadienis...

Praėjusį ketvirtadienį įrašo nebuvo. Susigriebiau per vėlai, o ir nervinausi, kad vis dar neturiu ką parodyti. Na, galiu pasakyti, kad pradėjau nerti baltą "kalnieriuką". T.y. tai kol kas primena apykaklę, tvirtinamą prie anuomet nešiojamų rudųjų mokyklinių uniformų. Nežinau, ar kas gausis, tai kol kas lai tai lieka apykakle.

Reikėtų paminėti, kad vasarą, pasisvečiavusi pas Liną, užsikrėčiau vytelėmis iš laikraštinio popieriaus, bet kol kas namuose egzistuoja tik palaidos susuktos vytelės sudėtos į indelį.

Bet, galiu parodyti kitų atliktus rankdarbius (pagaliau prisiruošiau juos nufotografuoti), kurie šią vasarą mane labiausiai pradžiugino:

Vaidos megztos riešinės - pačios nuostabiausios! Ir, be abejo, šiltos, žiema nebebaisi.

Ir sesės suverti karoliai. Koralai ir kažkoks akmuo. Atsisakau tikėti, kad tai dažyta plastmasė! (Yra ir taip teigiančių) Dabar tai mano mylimiausias papuošalas.

Rudeniui pasirodant

Atostogos baigėsi... O parodyti nelabai turiu ką. Nieko nepabaigiau, nieko nepradėjau. Bet, kaip visada, paplanavau :D Kiekvieną ketvirtadienį parašyti įrašą - apie tai, ką per savaitę sužinojau (apie rankdarbius, žinoma). Arba parodyti, jei ką pabaigsiu. Kol kas vakarais sėdžiu nuleipus, tai koks nors baigimas - mažai tikėtinas.

Pvz., ar žinojot, kad siūlą lengviau įversite į adatą, jei kirpsite įstrižai? O aš visada galvojau, kad tik tiesiai reikia kirpti.

Vasara

Atėjo vasara. Pusė metų jau praėjo... Hm, kol kas nelabai pasisekė nuveikti ką nors gero. Todėl nusprendžiau per atostogas kompensuoti ir veikti ką nors gero, pvz., ką nors suremontuoti, nudažyti. Ir, žinoma, gerai pailsėti! Gal vis dėlto pavyks atgaivinti maniją rankdarbiams taip, kad niekada jos nepamesčiau?

Geltona :)

Minėjau klaikių spalvų adatinę :)

Žinoma, kai sugalvojau ją nufotografuoti, paaiškėjo, kad fotoaparato baterija nepakrauta gan ilgokai. Tada liko tik senasis gerasis skenavimas. Nei dėl apšvietimo rūpintis, nei dėl aplinkos, įmeti, prispaudi mygtukų ir voila :)

Raštelis iš mano mylimo blogo "Mano tetos palėpė". Kažkada buvau naiviai ir entiuziastingai sugalvojusi, kad išsiuvinėsiu VISKĄ iš ten. Hm... dabar jau abejoju, kad apskritai ką nors daugiau siuvinėsiu, nors niekada negali žinoti, gal užplūs įkvėpimas kada?

Kai pabaigsiu iki Tikros Adatinės (kitais metais?) bus vėl proga pasirodyti.

Užuolaidos jau kabo. Uf.

Papildymas. Kažkada nufotografavau tą skarą. Ant klaikiai suglamžytos paklodės - vaizdas baisus. Perfotografuoti - tiiiiingiu :D

Pati skara, tai netinkamai ištempta. Į ilgį lyg ir ok, į plotį - ne. Nerandu tų spec. T-formos smeigtukų, kad juos galas...

Ir šiaip, pirmoji mano skara, prašom labai nesmerkti. Už tingėjimą perfotografuoti, žinoma, galima. Pakeverzojau baltai, kad būtų mažiau gėda. Vaizdelis nepagerėjo, tai nuoširdžiai atsiprašau, jei kas gaus akių smūgį, žiūrėdami į šią baisybę :(

Šis bei tas :)

Vis dėlto neįstengiau sukurpti rašinėlio. Gal kada pagaus įkvėpimas? Netyčia. Arba tiesiog užplūs prisiminimai, ir galėsiu parašyti kokį nors neilgą, įdomų pasakojimą. Kol kas gaunasi smulkmeniškas ir nuobodus - prirašai puslapį, pasibjauri ir numeti net nebaigus.

Rankdarbiai šiek tiek atsigavo - išsiuvinėjau klaikių spalvų (dar vienas spalvų eksperimentas ;)) adatinę, tik dar nesusiuvau, neprikimšau.

Numezgiau skarą - sena svajonė. Numezgusi nusivyliau - kažkoks apgailėtinas skuduriukas :( O atrodė, tiek darbo įdėjau... Ką gi, prieš galutinai nusiviliant ją išlyginau ištempusi (prieš tai pasiskaičiau ar tikrai galima :D) - ir voila - rezultatu esu labai patenkinta! Dar nefotografavau.

Kartu su tėčiu pertraukėm sesei sofą. Kadangi teko užsukti į baldinių audinių parduotuvę, prisipirkau gobeleninių užvalkalų pagalvėms po kelis Lt. Na, neatsispyriau pagundai, žinoma ir šiek tiek persistengiau, 10 nusipirkau. Tada visas prikimšau ir užsiuvau. Jaučiuosi šaunuolė! (nors tiek to ir siuvimo tebuvo)

Po to užsimaniau siūti :) Pasiuvau užuolaidas. Kol kas tik pusę reikiamo kiekio (dvejos), bet pagaliau, per du metus planavimo tai tapo nebe planu, o realybe :)

O neįgyvendintų planų ir pažadų dar devyyyynios galybės :(

Fotkės bus kadanors.

Žibintas

Toliau mokausi atostogauti :) Štai vienas iš atostogų vaizdelių. Tai reiškia, kad pagaliau išsitraukiau fotografijas, kad jas sutvarkyčiau, atrinkčiau ir aprašyčiau... Nežinau, kiek laiko užtruks šis procesas :D

Juokai

Vos tik prasidėjo nauji metai ir nauji darbai, sutriko mano miegas :D O su juo ir visa kita, atmintis, koordinacija, energija. Tada tiesiog sėdžiu laisvalaikiu ant kelių pasidėjus kompiuterį ir varvinu seilę į visokius rankdarbius, bet pati neįstengiu net mažojo pirštelio pajudinti...

Laikas nuo laiko per užuominas iš išorinio pasaulio, atrandu kokius atlikėjus per youtube, tada prasideda domėjimosi laikotarpis, kai skaitau jų istorijas, atlikėjų/komandos narių biografijas ir žaviuosi jų darbais. Reikia pasakyti, kad procesas nutrūksta įpusėjus, bet būtent man tai ir būdinga.

Prasidėjo viskas nuo David Bowie , po to sekė keletas kitų, pvz., Bee Gees , Tears for Fears ir kiti, bet daug mažesnėmis susidomėjimo dozėmis. Galbūt atrodys juokinga, nes lyg ir neturėtų man tai būti nauja, turėčiau daugiau apie juos žinoti, deja, kitaip nei dauguma, neįstengiu įsisavinti informacijos, kuri perduodama per TV. Ji turi būti tekstinė. Tad internetas yra tikras gėris.

Norėjau parašyti apie paskutinį savo susižavėjimo objektą: Monty Python . Kažkada, kai dar buvau jauna ir kvaila, man jų skečai atrodė absurdiški (na, taip dažniausiai ir yra), tada tuo mokėjau tik piktintis. Dabar atrandu smagumą!

Kol kas mano mylimiausi:

SPAM (mėsos konservai).

Jape

Ir Woody ir Tinny Words (jei duosite klausytis vaikams, gali tekti paaiškinti kai kurių "naughty words" reikšmę :P)