Nifiga.
Kaip buvau truputį kvaištelėjusi, taip ir likau. Prisijungiau prie keturių skirtingų projektų, kuriems neturiu tinkamos kvalifikacijos. Ir toliau mėtausi idėjomis, kurias reikia įgyvendinti. Žinoma, kad nespėju. Ir jau dingo entiuziazmas... Kartais galvoju - va, pabusiu iš ryto, pasirodys, kad tai sapnas ir nieko nereikės daryti. Turbūt susikrimsčiau, jei taip ir atsitiktų, ha ha.
Ir vis dėlto. Pasiilgau rankdarbių, esu tiek daug visiems skolinga... Ir prižadėjusi. Koks skirtumas, vienu projektu daugiau, ar mažiau, ar ne?
Laikas parodys ;)
1 komentaras:
Bet jei nebūtų to darbų ritmo, labai greit jo pasiilgtum. Visada labiausiai norisi to, ko neturi/negali turėti. ;)
Rašyti komentarą