Mažumėlę jaučiuosi kaip beprotnamy. Darbų begalybė, bet tik todėl, kad kažkada naiviai galvojau, kad užtenka pasvajoti, ir darbai pasidaro patys. Na, kaip raganos iš nespalvotų filmų - nosytę pakraipai ir
voila! Kraipyk nekraipiusi... Reikia sau prisižadėti, kad daugiau nieko nebežadėsiu. Nors, ne, kitiems metams jau prisižadėjau begalybę reikalų, bet dar ne raštu. Rytoj paskutinė diena ir jau persigalvojau. Argi ne puiku????
Liemenę damušiau iki nenešiotino varianto (klišas kaklas:() ir padovanojau. Žmogus sakė, kad susitvarkys pats. Aš ir nebesisiūlau...
Megztinio liko rankovės. Ir antkaklis. Kadangi tai bus kalėdinė dovana, tai
damušiu per porą dienų.
Aš, skrudžas, sugalvojau kalėdines dovanas numegzti. Tris vyriškus šalikus,
tris dvi skaras, šalį, megztinį. Kiek ten liko iki Kalėdų? Viena skara prie pabaigos, šalis - du trečdaliai baigti. T.y. tas paskutinis rezgalas bus padovanotas. Nusimegsiu sau ką nors gražesnio... Siūlai kitiems rezginiams dar nesupirkti. Nes sugebėjau per visus lakstymus pamesti piniginę. Eilinį kartą. Užkniso kas pusmetį atsinaujinti visas korteles :(
Fotkės bus. Pažadu. Kadanorstikrai. Kai nusipirksiu fotoaparatą. Jau taupau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą