Be pavadinimo

kartais dažnai stebiuosi, kas skaito šitą blogą :D Jame be atsiprašinėjimų ir blevyzgų daugiau nieko nėra. Na, vienas kitas vaizdelis. Kiek per kelis metus jų įkėliau, galima ant rankos pirštų suskaičiuoti...

Bet taip, viena leidimosi žemyn fazė lyg ir baigiasi. Sakau, lyg, nes niekada negali žinoti.

Bet vėl prasideda spalvų haliucinacijos ir niežti rankos :) Gal, gal šią vasarą pavyks atsiriboti nuo visko, ir atsiplėšti nuo žemės...

bandymai (nepavykę)

Ne, kalba eina ne apie rankdarbius. Gavau pirmą neigiamą atsakymą į paraišką dėl darbo. T.y. noriu keisti dabartinį. Jei jau laikinai, tai tikrai ne savaitei ir ne mėnesiui.
Matau, kad laukia ilgas kelias. Tikiuosi, kad sėkmė nusišypsos ir dar ne vienoje kelio vietoje :)

Gotye ~ Baby

Live from day to the next day
Try to satisfy the cravings before they
Consume you

Colours are brighter
The world can excite you
When you're under its spell
You can tell
All too well
That without it life would be hell

And time is passing you by
It marks no moment of your life
When you submit yourself to be numb,
The fear disappears,
And everything seems clear

When the emptiness is upon you
It fills you up like a balloon
And you float
High up over the real world,
And think of when
You were a little girl again

Where would you go, baby?
What could you do?
Didn't you hear, baby?
Nothing is sure but uncertainty

You can feel the hunger inside you
But the longing will no longer guide you onwards,
Sinking into the floorboards
Where the rats eat at your will
And do it until,
Your belly aches
And your soul will not be still

Wrench yourself from your demons
For far too long you've believed them
When they told you you were weak
Take a step in the tunnel
With the light 'round the bend
In the end
You can start to make amends
Who knows where you'll go, baby
So much you could do!
Haven't you heard, baby?
All will be well
If you want it to

Blevyzgos

Prisimenat tą seną gerą anekdotą apie Leniną?

Leninas žmonai sako, kad eina pas meilužę, meilužei sako, kad eina pas žmoną, o pats - tiesiai į biblioteką.

Pas mane panaši situacija, tik ji labiau gal liečia mano veiklą. Be chaoso negaliu, bet nesu jo prisijaukinusi. Chaoso nepaanalizuosi, ir jo neaprėpsi, bet tikslas ne toks. Svarbiausiai yra jame nesistengti palaikyti tvarkos, t.y. nesipriešinti jo prigimčiai. Norėčiau atrasti dėsningumus. Kad galėčiau eiti chaosu, bet nedideliu, t.y. tokiu, kuris manęs neprarytų...

Nuo Lenino peršokau prie kažkokių abstrakčių paistalų. Kuo ne chaosas? Bet paaiškinsiu pastaruoju metu pamėgtaisiais punktais:

- prisiimu daug įvairių veiklų;

- kai reikia dirbti, niekaip negaliu apsispręsti kurios imtis, ir tuo pat metu nuogastauju, kad pasinersiu iki ausų tiek, kad pamiršiu laiką (ir tada tų kitų veiklų nespėsiu).

Taigi, tegyvuoja chaosas! Neriam! Tik į sūkurį reikia paleisti kuo mažiau daiktų, kad besisukdami jie manęs neužmuštų. Reikia ir kokį pakenčiamą laikrodį nusipirkti, nes namuose esantis sekundes suka dvigubai greičiau, o iš paskos ir kitos rodyklės bėga.

Nuo dabar netgi savo blogą padarysiu nedideliu chaosu. Bet pas mane viskas jau pateisinta iš anksto. I'm a little bit crazy...

Jau kiti metai, o dainos tos pačios

Na, nesugebėjau pasveikinti savo skaitytojų (jei tokių yra) nei su Kalėdomis, nei su Naujais metais. Ir per tuos kelis mėnesius ir jokio rankdarbio į nagus nepaėmiau.

Dėl tinklaraščio buvo visokių planų, ale džiaugiuosi, kad apie juos neprasitariau, nes jie įgyvendinti bus, tik kada - nežinia. Turiu viziją ir misiją :D Sau, žinoma.

Kol kas mano daromi ar atidėliojami rankdarbiai atspindi tai, ką įsivaizduoju ir galvoju, o ne tai , kas yra aplink. Ir ko siekiu.

Taigi vienas iš mano pasižadėjimų sau šiais metais, yra toks, kad rankdarbiai taps tikru mano poilsiu (na, tai tiesiog pasižadėjimas prisiversti ilsėtis sąmoningai). Kitas, kad rankdarbiai taps mano realybės dalimi. Tokios, kokios norėčiau pati sau aplink save.

Na, ir eilinį kartą pasižadu sau daugiau dirbti. Kad darbas būtų maksimaliai produktyvus, ir kūrybinės energijos likučius dar galėčiau sukišti į rankdarbius.

Visiems gerų rankdarbių metų!

Spalis...

Gyvenimas eina geryn... Rankdarbiai juda sunkiai - vis kažką mezgalioju, parodyti negaliu - fotoaparatas nusprendė, kad jis kraustytis kartu su manimi nenori. Galiu tik informuoti, kad nedovanotinai nesugebu užbaigti dovanos. Nėra jėgų.

Dabartiniai namai, po truputį tampa Namais. Galbūt ne taip greitai kaip jiems norėtųsi, bet skaičiuoju dienas iki tų trumpų rudens atostogų (ir tikiuosi). Lygiai kaip skaičiuoju stoteles, likusias važiuoti iki namų po darbo. Tai nauja.

Chaotiškumas vis dar valdo. Bandau jį pažaboti, ale turbūt pirmiau reikėtų tiesiog išsimiegoti. Galiu sau tai leisti penktadieniais. Šeštadieniais ir sekmadieniais, kad ir kaip bebūtų keista, - ne. Turbūt ir todėl, kad iš kažkur išdygęs įsitikinimas (jausmas), kad miegas - tai laiko gaišimas, neduoda ramybės.

Noriu atostogų...

Blokas

Blokas toliau stovi vietoje, tai yra, paveikslas pajudėjo, bet labai seniai tai buvo, ir labai mažai pajudėjo. Turiu lyg ir kelias savaites jam pabaigti, bet jau nebežinau, kaip čia bus. Yra tik vienas žodis - būtina.

Aišku, nusimezgiau dar vieną šalikutį. Naujoje vietoje šaltoka (kol kas), nepatinka vaikščioti su šliurėmis, tai bandysiu save vėliau įkvėpti kojinėms, liemenėms ir megztiniams.

O kol kas viskas po senovei - daug darbų, nervuojuos ir neįsijaučiu į darbą, tada bandau ką nors daryti miego sąskaita, dažniausiai nepavyksta, tad ratelis sukasi toks pats ir taip pat.

Naujoje vietoje dar galutinai (patogiai) neįsikūriau. Ir nežinau, kada tai pavyks, nes savaitgaliai kažkur pranyksta, vakarai taipogi. Ir įkvėpimo nėra. Visus ne savo daiktus norisi mesti lauk, bet į jų vietą turi kažkas ateiti, o tai reiškia pirkinius, pirkiniams reikia pinigų. Ir laiko.

Išsitempiant laike, viskas normaliai, o ir neskubu, nes aš, kaip visada, niekada nežinau, ko tiksliai noriu. Vieną dieną vienaip, kitą - jau kitaip.

Bet galbūt viskas pamažu pradės nusistovėti? m? Greičiausiai tai ne, deja.