Aišku, nusimezgiau dar vieną šalikutį. Naujoje vietoje šaltoka (kol kas), nepatinka vaikščioti su šliurėmis, tai bandysiu save vėliau įkvėpti kojinėms, liemenėms ir megztiniams.
O kol kas viskas po senovei - daug darbų, nervuojuos ir neįsijaučiu į darbą, tada bandau ką nors daryti miego sąskaita, dažniausiai nepavyksta, tad ratelis sukasi toks pats ir taip pat.
Naujoje vietoje dar galutinai (patogiai) neįsikūriau. Ir nežinau, kada tai pavyks, nes savaitgaliai kažkur pranyksta, vakarai taipogi. Ir įkvėpimo nėra. Visus ne savo daiktus norisi mesti lauk, bet į jų vietą turi kažkas ateiti, o tai reiškia pirkinius, pirkiniams reikia pinigų. Ir laiko.
Išsitempiant laike, viskas normaliai, o ir neskubu, nes aš, kaip visada, niekada nežinau, ko tiksliai noriu. Vieną dieną vienaip, kitą - jau kitaip.
Bet galbūt viskas pamažu pradės nusistovėti? m? Greičiausiai tai ne, deja.