Jau kiti metai, o dainos tos pačios

Na, nesugebėjau pasveikinti savo skaitytojų (jei tokių yra) nei su Kalėdomis, nei su Naujais metais. Ir per tuos kelis mėnesius ir jokio rankdarbio į nagus nepaėmiau.

Dėl tinklaraščio buvo visokių planų, ale džiaugiuosi, kad apie juos neprasitariau, nes jie įgyvendinti bus, tik kada - nežinia. Turiu viziją ir misiją :D Sau, žinoma.

Kol kas mano daromi ar atidėliojami rankdarbiai atspindi tai, ką įsivaizduoju ir galvoju, o ne tai , kas yra aplink. Ir ko siekiu.

Taigi vienas iš mano pasižadėjimų sau šiais metais, yra toks, kad rankdarbiai taps tikru mano poilsiu (na, tai tiesiog pasižadėjimas prisiversti ilsėtis sąmoningai). Kitas, kad rankdarbiai taps mano realybės dalimi. Tokios, kokios norėčiau pati sau aplink save.

Na, ir eilinį kartą pasižadu sau daugiau dirbti. Kad darbas būtų maksimaliai produktyvus, ir kūrybinės energijos likučius dar galėčiau sukišti į rankdarbius.

Visiems gerų rankdarbių metų!

Spalis...

Gyvenimas eina geryn... Rankdarbiai juda sunkiai - vis kažką mezgalioju, parodyti negaliu - fotoaparatas nusprendė, kad jis kraustytis kartu su manimi nenori. Galiu tik informuoti, kad nedovanotinai nesugebu užbaigti dovanos. Nėra jėgų.

Dabartiniai namai, po truputį tampa Namais. Galbūt ne taip greitai kaip jiems norėtųsi, bet skaičiuoju dienas iki tų trumpų rudens atostogų (ir tikiuosi). Lygiai kaip skaičiuoju stoteles, likusias važiuoti iki namų po darbo. Tai nauja.

Chaotiškumas vis dar valdo. Bandau jį pažaboti, ale turbūt pirmiau reikėtų tiesiog išsimiegoti. Galiu sau tai leisti penktadieniais. Šeštadieniais ir sekmadieniais, kad ir kaip bebūtų keista, - ne. Turbūt ir todėl, kad iš kažkur išdygęs įsitikinimas (jausmas), kad miegas - tai laiko gaišimas, neduoda ramybės.

Noriu atostogų...

Blokas

Blokas toliau stovi vietoje, tai yra, paveikslas pajudėjo, bet labai seniai tai buvo, ir labai mažai pajudėjo. Turiu lyg ir kelias savaites jam pabaigti, bet jau nebežinau, kaip čia bus. Yra tik vienas žodis - būtina.

Aišku, nusimezgiau dar vieną šalikutį. Naujoje vietoje šaltoka (kol kas), nepatinka vaikščioti su šliurėmis, tai bandysiu save vėliau įkvėpti kojinėms, liemenėms ir megztiniams.

O kol kas viskas po senovei - daug darbų, nervuojuos ir neįsijaučiu į darbą, tada bandau ką nors daryti miego sąskaita, dažniausiai nepavyksta, tad ratelis sukasi toks pats ir taip pat.

Naujoje vietoje dar galutinai (patogiai) neįsikūriau. Ir nežinau, kada tai pavyks, nes savaitgaliai kažkur pranyksta, vakarai taipogi. Ir įkvėpimo nėra. Visus ne savo daiktus norisi mesti lauk, bet į jų vietą turi kažkas ateiti, o tai reiškia pirkinius, pirkiniams reikia pinigų. Ir laiko.

Išsitempiant laike, viskas normaliai, o ir neskubu, nes aš, kaip visada, niekada nežinau, ko tiksliai noriu. Vieną dieną vienaip, kitą - jau kitaip.

Bet galbūt viskas pamažu pradės nusistovėti? m? Greičiausiai tai ne, deja.

Rugpjūčio pabaiga

Taigi, siuvinėjimas "užlūžo" visiškai. Laiko dar šiek tiek liko, tai bandysiu susitarti, kad galbūt galėtų apvalų pasportą išpjauti ir patį rėmą pagaminti anksčiau nei nunešiu gatavą. Nes manau kad spėsiu, bet...

Žodžiu, keičiu gyvenamąją vietą. Kas iš to išeis - bus matyt. Kol kas sukasi galvoje visokios servetėlės... Bet turint galvoj, kad vėl prisiieškojau papildomų darbų, ir poreikis generuoti daugiau pajamų didėja, smalsu, kas iš to gausis. Nors, tenka pripažinti, kad norint kokybiškai dirbti, tenka ir kokybiškai ilsėtis. Kadangi televizoriaus žiūrėti nemėgstu, ieškosiu kitokių pramogų.

2011, trečioji rugpjūčio savaitė

Hm... Turiu prisipažinti, kad jau nė nežinau, ar laimingai baigsis tas paveikslo siuvinėjimas ar nelabai. Šią savaitę "neturėjau ūpo". Kažkiek padirbėjau, bet, žinoma, per mažai. Bet nepergyvenu, tuo pačiu stengiuosi apie vestuves nebegalvoti.

Užtat pabaigiau kitą darbą, kuriam ypatingos skubos nereikėjo, bet jis buvo "paprastesnis". Juk daug smagiau megzti nei siuvinėti belaukiant, kol žodynas užsikraus, ar ne?

Štai.

Skraistę reikėjo užbaigti naudojant kažkokį superstrech bind-off. Nesupratau, negražiai gavosi, užbaigiau tradiciškai. Liko išplauti ir ištempti. O laiko iki žiemos dar soooočiai. Neskubu, taip sakant...

Rugpjūčio antroji savaitė, 2011

Stipriai padirbėjau. Gaila, kad negaliu toliau visiškai atsiduoti apsėdimui, kiti darbai šnibždasi tarpusavyje, labai pasipiktinę, o jei normaliai šnekant - kad ir kaip norėčiau vien tik siuvinėti, spaudžia jau iš visų pusių susiimti ir dirbti daug visokių kitokių darbų. Kai kuriuos pati užkūriau. Ir kada aš išmoksiu?!!!!

O už palaikymą ačiū, Lina. Ir toliau taip ;)

Gal jau mažiau baiminuosi, kad nespėsiu, bet visgi, tai tik šiek tiek daugiau nei pusė. Liko trys savaitės.

Sesė klausia - tai kiek kryžiukų liko?

Sakau - 7000. Ji vėl klausia, - o tai čia kiek? Pasiūliau paskaičiuoti: vienas, du, trys... :D

Ok, štai ir jis, fotografavau ryte, apšvietimas nekoks, spalvos kitos :D Nuotraukos redagavimui neturiu laiko, nes jau vėluoju... O vėliau - jau geriau pasiuvinėt.

Rugpjūčio pirmoji savaitė, 2011

Na, atostogų liepos mėnesį vis dėlto turėjau. Vieną savaitę, o paskui pratingėjau dar vieną :D Bet nėr kur dėtis, darbas darbą veja, o jei neveja, susirandu ką nors, kad galėčiau zysti ir skųstis, kokia aš nelaiminga. Bet šį kartą tarp darbų yra ir rankdarbių...

Taigi, liepos pradžioje apsilankė pas mus pusesserė su savo jaunikiu ir pakvietė į vestuves. Pasiūliau išsiuvinėti paveiksliuką :D Tai ir siuvinėju... Turiu dar mėnesį, per kurį būtinai turiu pabaigti. Reikia palaikymo!