2008 m. rugsėjo 1 d., pirmadienis

Swap'o dovana

Taigis, nufotografavo mano dovanėlę. Tai pagalvojau, kad reikėtų pasirodyti ir pakomentuoti.

Kai sugalvojau pirmą kartą sudalyvauti swap'e t.y. pasikeisti rankdarbiais, sau išsikėliau uždavinį: kiekvieną kartelį pabandyti ką nors naujo. Tai, ko nedariau niekada anksčiau. Ir visada norėjau pabandyti. Ir, be abejo, mokytis iš klaidų.
Dovana Nr. 1 turėjo būti pagalvė, skiautininė, a la rožė. Bet:
1) atidėjau susiuvimą paskutinei dienai (įsivaizdavau, kad viskas labai lengva ir paprasta, cha)
2) pasirinkau netinkamą medžiagą. Nors tai buvo akivaizdu, tikėjausi, kad ji pati pasipurens taip kaip reikia (antras cha).
3) Siuvamąja naudojuosi kokius penkis kartus per metus. Įsivaizdavau, kad kreivas siūles nusiūsiu be problemų, ir viskas bus čiki (trečias cha)
Žodžiu, gavosi taip, kad įpusėjusi darbą, pamačiau, kad reikia ardyti. Ir sakyčiau, taip nemažai. Paskutinė diena, visi kiti daikteliai taip pat buvo dar nebaigti. Todėl nusprendžiau atmesti. Pasisiūsiu pagalvę sau (reikėtų užsibrėžti, kad dar šį mėnesį), tik jau nebe "rožę", bet turbūt skiautinę. Nes reikia tas susikirptas dalis panaudoti. Ir taip pamažu pratintis naudoti siuvimo mašiną.

Dovana, tapusi Nr. 1.

Senokai norėjau išbandyti assissi siuvinėjimą. Ir pamačiusi schemą čia, supratau, kad tai puiki proga. Apvedžiojus pirmą kartą kontūrą, teko vedžioti pakartotinai, nes supratau, kad visas grožis atsiskleidžia tuomet, kai kontūrą vedžioji tamsesnio atspalvio siūlu. Žinoma, neardžiau. Besiuvinėjant mąsčiau apie tai, kaip jis turėtų atrodyti užbaigtas. Ir Vaidos dėka supratau, kad tai galėtų būti taip vadinamas "sweet bag" - šį daiktelį taip pat jau seniai norėjau pabandyti pagaminti pati. Dar viena puiki proga. Tačiau siuvant "produktą", nemažai nervavausi. Ir teko paprastinti tą vaizdinį, kurį buvau susikūrus galvoje. Ir rezultatu nesu patenkinta. Nes iš arti apžiūrint priekabus žmogus (o aš iš tokių), gali rasti labaaaaai daug chaltūros. Na, galima teisintis, kad man tai nauja sritis, bet reikės tokius maišeliu gaminti tol, kol gausis taip, kaip aš įsivaizduoju, kad turi gautis. Na bent jau tris žinau kam, du iš nežinau kaip - nei kokiu rašteliu, nei kaip turėtų atrodyti.

Dovana Nr. 2. Kvepiantis maišelis.

Irgi turėjo būti kitoks. Siuvinėjau paskutinėmis dienomis, nes sugalvojau, kad tai turėtų būti tai, ant ko aš išbandysiu kaip turėtų atrodyti ir siūtis dovana Nr. 1. Per skubėjimą gavosi š... Dovaną Nr. 1 sugebėjau kraštą nukirpti taip kreivai, kad per plauką pavyko išgelbėti, kad jis taptų maišeliu, o ne kokia pagalvėle žiedams laikyti. Bandžiau čia prisiūti karoliukų ir pagyvinti, bet kažkaip nusprendžiau, kad būdamas kuklus jis atrodo geriau, tik irgi pabandžiau sutraukti organzinę juostelę, nes seniai norėjau pabandyti kaip atrodo. Reziumė - žinau kaip atrodo, turbūt daugiau taip nebedarysiu.

Ir galiausiai Dovana Nr. 3 Adatinė iš Tournicoton Rose and Chocolat (turbūt pavadinimą blogai užrašiau).
Griebiau medžiagą, kuri pakliuvo po ranka, nes reikalauja 36, tokios daug neturiu. Bet jau noriu sau visą rinkinuką pasisiūti. O siuvinėjau todėl, kad iš Kinijos gavau keturkampių sagų, kurias pirkau galvodama apie būtent šį rinkinuką.
Ir blem, neįsiuvau veltinio. Tai nežinau, ką daryti, ar pakuždėti porininkei kad įsisiūtų pati, ar iškilmingai susitikti su ja, ir pačiai įsiūti susitikimo metu. Ir kaip aš sugebu įsivelti į tokias situacijas? Šeštadienį nepavyko jo nusipirkti. Žinoma, tikėjausi, kad pati susivelsiu tobulai, bet taip nebūna turbūt, kad viska mokėtum iš karto, ar ne?

Susitikus su porininke, susitariau, kad siūlių iš arti nefotografuos. Ir dar pridėjau šio bei to, kad nepersigalvotų.
O dabar - prie darbo. Su rugsėjo pirmąja, et.

6 komentarai:

Vaida rašė...

O galima kitąsyk tokį su kreivom siūlėm man priglaust :D? Labai jau saikritiška ;). Man tas rankinukas ar kaip jį gražiai pavadinus labai patiko, tokį negėda dovanoti. Ir abi kitos smulkmenos puikiai gavosi

Asta rašė...

man tai būtų gailą tokias dovanas dovanoti...:)))

Agne rašė...

Marija, gal nevyk Dievo į medį. Tai tas negerai, tai anas... O mums tik pavydėti lieka bežiūrint...

zirzyle rašė...

nu aš irgi neradau prie ko ten kabinėtis. Labai nuostabi dovanėlė!

Kristina rašė...

O aš kaip tos dovanėlės gavėja, galiu pasakyti, kad ne visuomet tiesios siūlės ir preciziškas išbaigtumas yra gerai. Aš myliu tokius darbus kur matyti rankų šiluma ir tikrai vertinu į tą darbą įdėtas mintis ir šilumą. Juk svarbiausia, kad darydama visą tai galvojai apie mane :) esu tikrai labai laiminga ir patenkinta tiek dovana tiek galimybe su tavim susipažint ir susitikt. P.S. o aš veltinio dar neįsisiuvau ir neketinu to padaryti :P man ir taip laaaaabai gerai

Dovilė rašė...

rankinukas labai dailus, jei norisi "prisikabinti" visada galima :) arba pavadinti "rankų darbu":)