Šiandien pagaliau pabaigiau swap'o dovaną. Nenufotografavau, skubėjau. Ir šiaip, fotografuoti nemyliu. Deja, reikia tai pripažinti.
Laikau, kad dovana nenusisekė, pripažįstu, kad neapskaičiavau laiko. Bet nebepataisyčiau, būtų tikra kankynė daryti viską iš naujo.
Manau, kad atėjo laikas judėti toliau. Užsižaidžiau truputį :D Dabar jau norisi kažko sau, dar nežinau ko, gal pirmiau pabaigti tai, kas neužbaigta. O tokių jau galiu traukti iš visų pakampių kokią savaitę
Šią savaitę išmokau ir to, kad labiausiai nervuojuos tada, kai "neturiu ką veikti" ir užsiimu ne tuo, kuo reikia. Ale turbūt ši problema pamažu išnyks suvisam - juk darbas prasideda. Ir ne tik tai, kas buvo numatyta ar planuota, bet ir naujų dalykų atsiranda. Tik pastaruoju metu jaučiuosi įdomiai - lyg ir yra tam tikras nusivylimas esama situacija, bet nesinori jos keisti, nes lygiaverčių ar geresnių alternatyvų lyg ir nėra. Bet ir nebelieka siekio ar ambicijų. Nors dėl pastarųjų nebuvimo pradedu abejoti... Laikas parodys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą