Keistas jausmas: kiekvieną kartą užbaigus nelieka pasigėrėjimo jausmo. Lyg ir žinau, kad nebjaurus (na, bjaurumas išryškėja proceso eigoje, o tada jau imiesi atitinkamų veiksmų ...), bet palaimingas užbaigimo jausmas trunka penkias minutes, o tada prasideda svarstymai. Košmaras.
Na, turiu sau priekaištų šį kartą dėl prikimšimo, bet dėl to nekyla noras ardyti ir perkimšti :) Bet priekaištą pasižymėjau. Kitą sykį reikės kažką daryti geriau. Kadangi kraščiuką teko kažkokiu tai būdu slėpti, o karoliukais puošti noras nekilo, tai panaudojau dygsnį. Proga pradėti juos mokytis :D
Na, galima vėl eiti kažką užbaigti. Turbūt. Kol dar noras nedingo.
6 komentarai:
Labai mielas mažiukas
Na, ne toks jau ir mažiukas. Mano mastais tai labai didelis gavosi :D
Faini tie biskorniukai. Aš turiu pasiuvinėjus gabaliukų, bet neprotingai mažų, todėl pradėjus susiuvinėt, ėmė irti. O gal ir ne todėl, kad maži, gal siūt nemoku:)) Tai guli jau pusmetį nejudinti:))
Valio, ne aš viena baiginėju :) Sveikinu prisijungus prie baiginėtojų su tokiu šauniu darbeliu. Ir mesk iš galvos mintis apie jo prastumą: jis nuostabus, o kas to nesupranta, patys kalti...Tiesa, jeigu dar papasakotum, kai tau sekasi nepradėti naujų, tai būtų visai šaunu :D Gerai jau, išduok paslaptį, kiek naujų pradėjai?
Agnuze, atsivezk kada, kai bus proga susitikti. Apziuresim, rasim problemos sprendima :D
Agne, as esu pradejus kokius keturis, bet kadangi siuvineju po du dygsnius, tai nesunku isardyti :D Ir i ju vieta pradeti tik tuos, kuriu pabaiga aiskiai matau, o nesiuvineju del to, kad reikia kazkaip panaudoti tai, ka kazkada gavau ar nusipirku.
Man irgi patinka :). Tik kažkodėl primena ne biskorną, o žvaigždę :), gal dėl rašto...
Rašyti komentarą