Nerta skara (?)

Ką gi, kai Agnė paklausė, kaipgi reikėtų baigti senus seniai pradėtus ir niekaip neužbaigiamus darbus (nepradedant krūvos naujų) - susimąsčiau. Kadangi vasarą visada turiu daugiau laiko, nusprendžiau pažaisti pagal sistemą: kai trys neužbaigti darbai užbaigiami, įgyjama teisė pradėti ką nors nauja (šia teise nebūtina pasinaudoti iš karto - galima tiesiog pasimėgauti ateityje :D). Kadangi rankos niežti biskornams (lietuviškai siūlomas pavadinimas - keistakampiai, bet man žodis "biskornas" patinka labiau), visokiems mažulyčiams pakabukams ir kitokioms nesąmonėms, dar laikausi. Juolab, kad ir nedega...

Užtat sugalvojau dar vieną taisyklę: kas savaitę dirbti tik su penkiais rankdarbiniais "projektėliais" (jei juos galima taip pavadinti). Kadangi teisė naujam darbui pradėti dar neįgyta, tai dabar numatyti ir krapštomi tik penki nebaigti darbai. Na, žinodama save, pasilieku teisę jų neužbaigti ir mestis prie ko nors kito.

Taigi, šios savaitės projektas numeris vienas: nerta skara. Priešistorė: turėjo būti dovana, bet neįvertinau smulkumo ir darbo imlumo. Stengiausi labai - bet po dviejų savaičių kruvino darbo ji vis dar tebetiko tik lėlei.

Išmesti gaila, ardyti nelabai įmanoma - ji visa sudaryta iš maždaug 2 cm (pasitaisau: dvigubai didesnių - 3,5-4 cm) skersmens paskirų gėlyčių. O užkišti ir nebaigti yra beveik tas pats, kaip ir išmesti.

Dar vienas kvailas dalykas yra tas, kad nors pati tas gėlytes sugalvojau - iš jų sunertas trikampis atrodo beviltiškai. Kol prisikasiu iki trikampio pagrindo, kuris būtų tokio ilgio, kad galėčiau apsijuosti apie savo užpakalį, iš paskos drieksis metro ilgumo šleifas. Nejuokinga.

Taigi, pristatau savaitės projektą Nr. 1 - neriamą skarą! (Kategorija: misija neįmanoma).