Vis dar lapkritis

Ką gi, turiu pripažinti, kad kaip ir niekas nesikeičia :) Gal tik galiu pasiguosti, kad blogų skaitymui naudodavau bloglines.com, o jie vis gasdino, kad keičia sistemą, ir ieškokitės, žmonės, ko nors naujo. Paskui išjungimą atidėliodavo kas mėnesį, o aš vis užsukdavau pasitikrinti, ar jau atjungė. Įdomesnes nuorodas pasisaugodavau, kad dar paskui rasčiau.

Tai štai keliomis ir su jumis dalinuosi:

Sutrauktas šalikas

Įdomus sijonas

Pirmasis lapkričio ketvirtadienis

Ką nuveikiau per šitas dvi savaites? Prikimšau ir užsiuvau pagalvę. Nefotografuosiu, nes tamsu ir baisu.

Bet šiaip gal reikėtų rašyti ne tik rankdarbius, kaip kitaip pasigirsiu, kad labai labai labai daug dirbu? :D

Antrasis spalio ketvirtadienis

Neturiu ką parašyti. Kankina nemiga ir šlykštus tvarkaraštis, neskaitau, nerankdarbiauju, neturiu ką pasakyti.

Rugsėjis

Ką gi, atšalo orai, pagaliau galėjau nutrenkti savo nudrengtą vasarinę striukę į kampą (na, ne visai į kampą, po to tektų atsiprašinėti, bet kai nusipirksiu naują ir padorią, trenksiu į šiukšlyną...) Ir išsitraukiau paltuką. Prie paltuko skarą. Ir sąžinė graužia, kad ji vis dar neištampyta. Nėra smeigtukų. Bet... gal jų ir nereikia?

Vienoje nuorodoje apie galutinį skarų/šalikų ištempimą rašoma, kad tempti galima naudojant 1) smeigtukus; 2) vielas; 3) stiprų medvilninį siūlą. Pastarasis variantas mano atveju realiausias - nežinau, iš kur reikėtų ištraukti tas tiesias vielas...

Tik nežinau kada tai darysiu. Bet norisi gražaus daikto. O jei labai nori - tai reikia.

O nuoroda - čia.

Ketvirtasis rugsėjo ketvirtadienis

Šią savaitę mane aplankė Nušvitimas. Eilinį kartą gromulavau, kam man reikia šito blogo apie rankdarbius, kai mano gyvenime tų rankdarbių tiek nedaug paliko... Ir suvokiau, kad esu rankdarbių sirgalė!

Na, kaip analogija krepšinio sirgaliui. Kada jis paskutinį kartą rankose laikė kamuolį, niekas (o juo labiau jis pats) tiksliai nepamena. Na, dažniausiai. Sąžiningai (arba nelabai) peržiūri visus krepšinio įvykius, pakomentuoja, džiaugiasi (arba liūdi). Žiūrėdamas svarbias rungtynės per televizorių nenusėdi vietoje, negaili kritikos ir garsiai rėkdamas žeria pamokymus žaidėjams ir treneriams.

Aš taip pat mėgstu garsiai pamokyti ir pakritikuoti. Ypač apie rankdarbius. Dažniausiai sėdėdama prie ekrano. Turbūt tai į gerą, ne (kad prie ekrano ir žodžiu)?

O dabar apie pamokymus, oi, patarimus.

Knitting daily radau patarimą, kaip nustatyti, ar siūlai panašaus storumo, t.y. ar siūlus galima naudoti kartu mezgant įvairiaspalvius mezginius. Paprasta: sulankstai languoto popieriaus lapą, kruopščiai užvynioji siūlą (kad siūlas eitų greta siūlo) ir suskaičiuoji vijas. Jei vijų skaičius tam pačiam langeliui skaičiui vienodas - storis panašus. Įdedu ir iliustraciją iš ten pat.

Nuo patarimų apie margą megztinį iš akrilaninių ir vilnonių siūlų (bendrai naudojamų tam pačiam megztiniui) susilaikau. Man tai atrodo nekoks pasirinkimas, bet pagrindimo ieškoti tingiu :D

Trečiasis Rugsėjo ketvirtadienis

Vėl reikia kažkaip suktis iš padėties. Tai nufotografavau pagalves, kurias "pagaminau" pavasarį. Apie jas rašiau čia. Na, prisipirkau užvalkaliukų gobeleninių audinių parduotuvėje po 1-4 Lt, prikimšau ir užsiuvau. Dalis jau išdalinta, likusios atrodytų maždaug taip:

Antrasis rugsėjo ketvirtadienis...

Praėjusį ketvirtadienį įrašo nebuvo. Susigriebiau per vėlai, o ir nervinausi, kad vis dar neturiu ką parodyti. Na, galiu pasakyti, kad pradėjau nerti baltą "kalnieriuką". T.y. tai kol kas primena apykaklę, tvirtinamą prie anuomet nešiojamų rudųjų mokyklinių uniformų. Nežinau, ar kas gausis, tai kol kas lai tai lieka apykakle.

Reikėtų paminėti, kad vasarą, pasisvečiavusi pas Liną, užsikrėčiau vytelėmis iš laikraštinio popieriaus, bet kol kas namuose egzistuoja tik palaidos susuktos vytelės sudėtos į indelį.

Bet, galiu parodyti kitų atliktus rankdarbius (pagaliau prisiruošiau juos nufotografuoti), kurie šią vasarą mane labiausiai pradžiugino:

Vaidos megztos riešinės - pačios nuostabiausios! Ir, be abejo, šiltos, žiema nebebaisi.

Ir sesės suverti karoliai. Koralai ir kažkoks akmuo. Atsisakau tikėti, kad tai dažyta plastmasė! (Yra ir taip teigiančių) Dabar tai mano mylimiausias papuošalas.